Variklio alyvos lygio daviklio remontas

    Alyvos lygio daviklis MB kodas12445420017 variklio (om603, bet turi tikti ir 602, 601 ir tų laikų benzininiams) karteryje po ilgų metų kartais praranda sandarumą. Nusprendžiau sutvarkyti, nes nors leido nedaug, tačiau to užteko, kad karterio apačia būtų nuolat erzinančiai alyvuota, o pats daviklis apaugęs alyvos ir purvo mišiniu.

Informacija apie sistemą.
    Nors principas labai paprastas viskas kruopščiai ir mersiškai apgalvota, kad veiktų nepriekaištingai. Šiek tiek laisvo vertimo iš gamintojo remonto instrukcijų.

 
Alyvos lygio daviklis
     Alyvos lygis daviklyje (351) palaikomas toks pats kaip
karteryje (27) per kiaurymę (b).  Jis matuojamas plūde
 (358) su magnetu (359). Prietaisų skydelio elektronika
stebi uždarą grandinę, kurioje yra daviklis. Jei alyvos lygis
nukrenta iki ribos artimos “Min” kontaktai (360) atsidaro
 ir grandinė nutraukiama, o indikacinė lemputė skydelyje
užsidega. Lemputė taip pat įsijungia ir nutrūkus laidui
einančiam į daviklį.
Apsauga nuo klaidingų suveikimų
     Temperatūrinės sąlygos. Kadangi alyva žemesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje yra klampi, teka lėtai ir plūdė gali užfiksuoti tariamai žemą alyvos lygį yra numatyta apsauga nuo klaidingų perspėjimų. Todėl daviklio apačioje yra bimetalinė plokštelė (352), kuri esant +30 laipsnių temperatūrai uždaro apatinę kiaurymę (b) ir fiksuojamas tik alyvos lygis daviklyje. Temperatūrai pakilus daugiau +60 kiaurymė atsidaro ir matuojamas alyvos lygis karteryje (27).
     Keičiant alyvą ji būdama šilta išbėgtų ir iš daviklio, tuo tarpu supilta nauja, šaltesnė į jį nepatektų ir sistema klaidingai informuotų apie trūkumą. Kad to nenutiktų numatyta viršutinė kiaurymė (a) per kurią užsipildo ir daviklis.
     Važiavimo sąlygos. Kadangi aštriuose posūkiuose alyva teka į karterio šonus, o plūdei nukritus daviklis pertraukinėja grandinę, prietaisų skydelyje numatyta elektronika reaguoja su 60 sekundžių uždelsimu.

Daviklio remontas
     Daviklis pagamintas neardomas, tokiu atveju turėtų būti keičiamas, bet kodėl nepabandžius sutaisyti? Norint išimti reikia išleisti alyvą iš karterio. Išimti paprasta - du varžtai dešimties raktu, laidas tiesiog nusimauna. Tarp karterio ir daviklio yra O formos sandarinimo žiedas, apžiūrėjus matėsi, kad bėga ne per jį, o iš jungties. Išvalius matyti, kad plastikinė izoliacinė įvorė užpresuota korpuse, keliose vietose apspaudžiant. Teko nedidelio grąžtu nugręžti ir atlituoti herkoninio (tai jungiklis stikliniame hermetiškame korpuse valdomas magnetiniu lauku) jungiklio išvadą, kad galėčiau ištraukti centrinį išvadą su plastikine įvore. Vis tik geriau atsargiai iškalti iš vidaus, nes traukdamas nutraukiau dalį plastiko, kuris gana trapus. Ivorę ir daviklio korpusą sandarina du žiedeliai, o viduje esantį kontaktą vienas. Išorėje yra dar vienas, bet sandarina tik jungtį nuo išorės poveikio. Pakeičiau visus, centrinio kontakto gavau kiek didesnį, todėl teko kiek padidinti skylę ivorėje (atsargiai ir tik ties sandarinimo žiedu, nes toliau skylė siaurėja ir tai būtina kontakto fiksavimui). Viską kruopščiai nuriebalinęs ir išplovęs papildomai patepiau silikoniniu hermetiku, įspraudžiau atgal, užspaudžiau įvorę korpuse ir išorę užliejau epoksidine derva. Bet svarbiausia nauji ir tinkamo dydžio sandarinimo žiedai, turėtų pakakti vien jų. Iš vidaus manau nereikėtų persistengti bandant papildomai sandarinti, kad tos priemonės vėliau neatsidurtų karteryje.

 

Detalių cinkavimas 2 dalis. Mažiau yra daugiau.

     Pagaliau sėkmingas bandymas. Technologijos laikytis daugiau nei būtina. Nereikėjo persistengti su pasyvavimu - laikant maksimalų laiką (90s) ar dar ilgiau buvo tiesiog per daug. Dar pagerinau ir plovimą po padengimo, bei prieš pasyvavimą merkiau į 10% sieros rūgšties tirpalą (vietoje statybinio valiklio su 25-35% fosforo rūgšties).
     Detalių vaizdas po maždaug 30 valandų vis dar puikus, atrodo kad danga tvirtėja. Šiaip kambario temperatūroje būtina išlaikyti 48val arba daugiau. Ant vamzdelio-alkūnės matomi nelygumai vietoje kur užsimauna žarna ne dėl blogo padengimo, bet buvusių rūdžių, dabar ten duobutės.

      Dar kelios smulkmenos. Viena svirtelė su plastikine įvore, kuri, rodos sėkmingai atlaikė. Varžtas kuro filtro laikikliui 8.8 stiprumo klasės. Beje didesnio stiprumo (kurios dažnai būna atsakingose vietose, pvz važiuoklė, stabdžiai) tvirtinimo detales cinkuoti pavojinga - yra rizika, kad po kurio laiko nutrūks dėl vandenilinio trapumo (hydrogen embrittlement). Tokias geriau tiesiog pakeisti naujomis.

DIY detalių cinkavimas. 1 dalis.

Tikrai paprasčiau, greičiau, pigiau ir sveikiau nuvežti įmonėms, kurios tik tą ir daro, bet vis tik įsigijau nedidelį medžiagų rinkinį. Manau, kad kai kurias detales pačiam pavyks atnaujinti kruopščiau ir jų nesugadinant, be to nereikės vienu kartu nurinkinėti visko ir po to sukti galvą kur kuris varžtas buvo.
Bandymai pradėti, gal netrukus bus ir rodytini rezultatai. Nors yra, bet kol kas tik cinkavimas. Pasyvavimas ne taip lengvai pasiduoda.

20150403 Atnaujinimas. Papildžiau pirmųjų detalių nuotraukomis. Centre aušinimo sistemos vamzdis tvirtinamas prie termostato - vandens siurblio korpuso ir jungiantis jį su elektriniu cirkuliaciniu siurbliu. Prieš cinkavimą papildomai privirinau tvirtinimo kojelę, nes gamyklinis suvirinimo taškas buvo įtrūkęs. Pavyko neblogai tik danga dar nėra pasyvuota. Dešinėje nuotrauka su aušinimo skysčio išleidimo iš variklio bloko varžtu. Nucinkuotas sėkmingai, bet geltonas - auksinis pasyvavimas kol kas nuviliantis. Reikia dar skaityti ir mokytis.

Priekinio sparno remontas, vairo stiprintuvo alyvos keitimas

     Nusmėliavau kairės pusės priekinio sparno kraštą. Jį pradėjusios pulti rūdys įprastoje vietoje - arkos pabaigoje virš priekinio buferio ir kraštas aplink ratą. Prieš smėliavimą briauna atrodo baisiau nei atrodė ant automobilio, nes daugiau nei metus palaikiau nušveitęs dažų likučius ir nuteptą tik rūdžių modifikatoriumi, bet nušveitus akivaizdu, kad jau ir tada padažymas nebūtų išgelbėjęs.Vertėtų sparną pakeisti kitu, bet geriau jo pasieškosiu neskubiai, o dabar pabandysiu sutvarkyti šitą. Teks išpjauti ir įvirinti naują dalį, nors vieta bjauri.

     Išlankstyti ir įvirinti naują dalį manau pavyko, užlenkta vidinė briauna nėra tobulai lygi, nes arba reikia pjaustyti tankiai ir tada turėti daug virinimo siūlių arba rečiau ir segmentus lyginti kalant, lankstant ir šveičiant (arba naudoti shrinker-stretcher prietaisą skardos sutraukimui-ištempimui, kurio deja kol kas neturiu). Bet viliuosi, kad ir dabar užteks tikrai nedaug glaisto, arba dar pakoreguosiu mechaniškai. Išpjoviau palikdamas kraštą kaip orientyrą, iki kur turėsiu daryti įpjovas ir lenkti, o vėliau jį pašalinau. Suviriniau briauna prie briaunos, dvigubos skardos nepalikau, nes tai galėtų tapti korozijos židinio pradžia. Nuotraukos deja neinformatyvios, nes varčiau kaip tik įmanoma ir sparnas apklijuotas dirbtine oda, kad nepažeisčiau dažų.
    Dar reikia pasmėliuoti kampą prie slenksčio, tad ant automobilio dar nededu. Stabdo reikalus, kad į smėliasrovės kabiną visas sparnas netelpa, tenka priklijuoti polietileninį maišą ant durų ir tai labai nepatogu - apverčiant reikia atklijuoti, byra dulkės. Reikės dar tobulinti duris ir pagaminti kažkokį priedą didesnių gabaritų detalėms.

     Prisiruošiau praplauti vairo stiprintuvo hidraulinę sistemą ir pripildyti nauju skysčiu ( MB 236.3 specifikacija, Febi 08972). Variklio užvesti kol kas nenoriu - vis dar neužpildyta aušinimo sistema, neprijungtas išmetimas, reikia peržiūrėti elektros instaliaciją ir t.t. Nusprendžiau pabandyti kitą metodą ir panaudoti nedidelį krumpliaratinį siurbliuką nuo kažkokios elektroninės įrangos. Jis silpnas ir žemo slėgio, bet šiuo atveju tai nėra svarbu - kol vairo nepradedi sukti skystis cirkuliuoja ratu laisvai. Prijungiau siurbimo vamzdelį prie vairo reduktoriaus alyvos išėjimo, prieš tai įdėjau naują filtrą ir bakelį papildčiau alyva, tada įjungiau siurbliuką ir kol išsiurbė pasukinėjau vairą. Seno skysčio likučiai buvo tik vairo reduktoriuje, bet taip kartodamas keletą kartų sunaudojau pusę litro plovimui. Likusią pusę litro supyliau prijungęs siurblį į grįžtamąją magistralę leisdamas skysčiui grįžti į bakelį ir tekėti ratu. Žarnelėje atrodė neblogai, bet skystis vis dar rausvas (anksčiau bakelyje buvo raudonas ATF-as). Tai kaip ir reikėtų dar alyvos, bet kol kas paliksiu kaip yra.
 

 

     Ir dar pakeistas vairuotojo pusės priekinio rato stabdžių vamzdelis (ilgis 1200mm). Senasis buvo geras, bet nėjo atsukti žarnelės pusėje, galiausiai nupjoviau. Aišku buvo rūdžių ant tvirtinimo ausies ir aplink, todėl kol kas dėl jų stabdymo ir naikinimo procedūros žarnelė liko neprijungta.

Pirkiniai ir darbai

     Įsigijau kelias rečiau sutinkamas detales – galinių langų ir sėdynių jungiklius bei jungtis. Kadangi jau turiu langų kėliklių mechanizmus ir sėdynių karkasus, galėsiu papildyti komplektaciją galiniais el. valdomais langais (įrangos kodas 584) ir abiem elektra valdomomis sėdynėmis be atminties (kodai 221 ir 222). Sėdynių jungikliai blogos būklės – neveikia tam tikros padėtys ir nulaužti pagrindo valdymo rankenėlės fiksatoriai. Bet, manau, iš trijų du veikiantys išeis, o fiksatorius gal pavyks pagaminti. Tiesa dar reikia rankenėlių...
     Esamą "komforto" bloką, skirtą tik stoglangio valdymui (automobilis buvo be el. langų), jau esu pakeitęs į skirtą 4 langams ir stoglangiui (2028204226). Sumontavau ir papildomą saugiklių bloką su "E", "F", "G", "H" saugikliais. Elektros instaliaciją priekiniams langams pavyko įsigyti, o galiniams teko pagaminti. Dabar reikia tik įmontuoti galinius kėliklius, medinėje apdailoje išfrezuoti skyles jungikliams ir įmontuoti galinius jungiklius durelėse.
     O su sėdynėmis darbo daugiau. Karkasai nori remonto – aprūdijusios tvirtinimo kojos, pratrinti keli laidai. Reikės juos išardyti, nusmėliuoti, nudažyti surūdijusias detales ir perkelti esamų sėdynių pagrindus bei atlošus.
     Elektros instaliacijos deja įsigyti nepavyko – laužyne ardomame automobilyje, iš kurio paimti jungikliai, tebuvo apgailėtinas liaudies "meistrų" kūrinys (maitinimas vietoje dviejų laidų po 2,5mm² prijungti vienu 1 ar 1,5mm², viskas sudurstyta susukant ir apmūturiuojant izoliacija). Geriau pagaminsiu naują. Sėdynės be atminties, jungikliai ir sėdynės dar senesnio tipo, valdantys tiesiogiai, todėl nors laidų nemažai, bet schema labai paprasta.

     Šis tas nuveikta garaže. Vožtuvų mechanizmo dangtelis nuvalytas, nušveistas ir padengtas specialia danga, saugančia aliuminį nuo oksidacijos. Dar kiek ir galėtų peraugti į poliravimą, bet kad nereikia čia tokio pompastiško blizgesio. Todėl prisukau pakeitęs tarpinę. Šveisdamas, kad nenulaužčiau, ištraukiau alsuoklio vamzdelį, aišku įvorė tarp jo ir dangtelio buvo sumedėjusi ir beimant sutrupėjo, reikės pakeisti.
 

     Išleidau drumzlino aušinimo skysčio likutį iš variklio ir išploviau švariu vandeniu, prieš pildant pakartosiu distiliuotu. Išleidimui iš variklio, bloke, keleivio pusėje ties 5-6 cilindrais yra specialus varžtas, ant kurio galima užmauti žarną. Kai išmetimo kolektoriai nuimti jis gerai matomas ir nesunkiai pasiekiamas iš viršaus.    
     Dar indikatoriumi patikrinau ir sureguliavau priekinio rato guolio laisvumą, kad atitiktų gamintojo reikalaujamą 0,01-0,02mm.

 

Išmetimo kolektorių atnaujinimas

Techninė profilaktika, prasidėjusi remontu lopant skylę kėbule nevaldomai virsta į nežinia ką. Gerėjant bendram vaizdui vis bjauriau ėmė atrodyti aprūdiję išmetimo kolektoriai. Ilgokai dvejojau ką su jais daryti, nes nuėmus reikia keisti tarpinę, veržles... Bet begalvojant atsirado tarpinė (Victor Reinz 70-27058-00) ir veržlės. Tad po eilinio smėliasrovės  patobulinimo nusprendžiau pabandyti kaip veikia ir padirbėjau su išmetimo kolektoriais. Laimei jų nuėmimas praėjo be nesklandumų, matyt jei kas ir buvo daryta praeityje tai nebuvo taupoma dedant senas tvirtinimo detales atgal. Kolektorius nudažiau karščiui iki 800°C atspariais pilkais (būtent pilkais, ne sidabriniais, kažkodėl manau, kad tokie ir turėtų būti) dažais.  Kol dažai džiūvo nušveičiau (tik jau suprantama ne smėliasrove) ir EGR nerūdijančio plieno vamzdyną bei vožtuvą , nes sutvarkius kolektorius kaip gi atrodytų palikti kokie buvo...
O kol ši variklio pusė nuardyta, galėsiu patogiai atsukti aušinimo skysčio išleidimo kamštį ir praplauti bloką prieš užpildant sistemą šviežiu antifrizu. Taip pat ir nuvalyti šiluminius ekranus virš vamzdžių.
Galutinis rezultatas džiugina, nesusilaikiau nepadaręs keletą ne tokių darbinių papildomų nuotraukų.
Kas toliau?

Mercedes-Benz w124 300D exhaust manifolds renewal. Sandblasted, painted with high temperature paint. EGR piping and valve cleaned, polished and painted where needed. Also got new manifold gasket ant nuts, so it is ready to bolt back to the car (after heat shields cleaning and engine block flush). What will be next?